Vienuoliktokai ir tylioji švietimo revoliucija

Kada tiksliai atsirado pirmasis masinis atvirasis internetinis kursas MOOC (angl. massive open online course) pasakyti sunku [2], tačiau kai vienas iš žymiausių pasaulio universitetų Stanford 2011 metais atidarė kursą Įvadas į dirbtinį intelektą (angl. Introduction to Artificial Intelligence), kuriame užsiregistravo daugiau kaip 160 000 studentų, pradėjome įtarti, kad švietimas stovi ant revoliucijos slenksčio. Šimtas šešiasdešimt tūkstančių studentų! Visiškai nemokamai geriausiame pasaulio universitete! Per kiek metų universitetas tiek galėtų parengti?! Nors idėja dar jauna, situacija nuolat kinta: šiuo metu galima rasti tūkstančius įvairiausių kursų šimtuose skirtingų mokymosi platformų iš žymiausių pasaulio universitetų, institutų ir privačių organizacijų. Galime mokytis bet ko – nuo kepimo pagrindų iki matematinės analizės. Taigi kyla klausimas – kur šiame procese mokyklos vieta?

Kadangi Lietuvos informacinių technologijų mokymo programa 11–12 klasėms neatnaujinta dar nuo 2011 metų, kaip informacinių technologijų mokytojas, jaučiau pareigą praplėsti programos rėmus ir supažindinti mokinius su svarbiausiais, mano supratimu, 21-ojo amžiaus informacinės visuomenės klausimais. Su vienuolikta klase ėmėmės savarankiško mokymosi MOOC platformose projekto. Paprastai tariant dirbom taip: mokiniai išsirinko po kursą ir ėmėsi mokytis kas ko norėjo. Ką tuo metu veikiau aš? Išties tikrai nelabai daug... Stebėjau, tyrinėjau ir stengiausi padėti.

Projektą pernai vykdėme 4 savaites, šiemet pakartojom per maždaug tokį patį laikotarpį. Žinoma, per tokį trumpą laiką neįmanoma išeiti viso kurso, tačiau daug esminių dalykų apie savarankišką mokymąsi MOOC platformose, manau, mokiniai suprato. Tokios pamokos, aišku, atrodo juokingai – mokiniai visi sėdi su ausinėmis (ne retai MOOC teorija pristatoma video formatu), o mokytojas žiūri ir laukia kažko. Bet gal čia yra mūsų, mokytojų, problema, kad kas benutiktų norim būti mokymosi teikėjai. Jei ne žinių, tai bent proceso. Bent jau norime nusimanyti apie tai, ko mokiniai mokosi... Na, šiuo atveju, patikėkit, bent pusės temų visiškai nesupratau, net pagrindų, taigi dalykiškai buvau visiškai nenaudingas. Tačiau radau savo rolę kitur: mėginau formuoti refleksijos ir savirefleksijos apie išmokimą įgūdžius. Juk kai pamoką veda mokytojas, tai jis ir patikrina, ką mokiniai išmoko. O kai mokytojo nėra, savo išmokimą mokiniai turi įsivertinti patys. Tai nėra labai paprasta. Galutinė refleksija atskleidė daug įdomių pastebėjimų apie savarankišką mokymąsi: vieniems tai nuostabi mokymosi forma, o kitiems – pragariškai sunku...

Kokios mokymosi MOOC stipriosios pusės?

Pirmiausia susidūriau su neregėtu įsitraukimu. Mokiniai susirinkdavo dar prieš pamoką, kad galėtų pradėti mokytis savo pasirinktą kursą, visą pamokos laiką pamokoje tvyrojo mirtina tyla, o neretas pasilikdavo po pamokos. Nebuvo jokių klausimų apie kodėl ir kam to reikia, visos temos buvo pasirinktos pačių mokinių. Juk jokia mokykla negalėtų aprėpti tokio plataus temų ir formų spektro. Mokiniai rinkosi netikėčiausias temas, kuriose visiškai neturėjau žinių: nuo arklių anatomijos iki magijos viduramžiais, nuo kompiuterinių žaidimų personažų kūrimo iki elektronikos pagrindų. „Ir kaip mes apskritai galime sprausti žmonių bendrąjį išsilavinimą į kažkokius rėmus, kai esame tokie skirtingi?“ – galvojau...

Be to, kursuose pateikiamos medžiagos kokybė dažnai nustebindavo – juk dėstytojai – savo srities profesionalai. Su žymiausiais pasaulio edukatoriais nėra ir prasmės lenktyniauti. Dažniausiai mokiniai atsiliepimuose gyrė aiškiai išdėstytą medžiagą, pavyzdžių įvairovę. Kai kuriuose kursuose vizuali medžiaga tikrai stebina. Pavyzdžiui, mokantis apie senovės Romą dėstytojas filmuoja savo paskaitas prie senovės Romos griuvėsių, kitais atvejais pasakoja „vedžiodamas“ po virtualų 3D maketą.

Kiekvienas pamokoje galėjo mokytis savu tempu: pakartoti vaizdo įrašus, perskaityti iš naujo, greitesniems dažnai platformose net yra įdiegta galimybė žiūrėti vaizdo įrašus iki dvejų kartų didesniu greičiu, be to, pateikiamos transkripcijos ir subtitrai įvairiomis kalbomis.

Populiarių kursų bendruomenė yra itin plati: jei ko nesupranti – tau pasirengę padėti tūkstančiai kitų besimokančiųjų, o diskusijos forumuose nerimsta ir pasibaigus paskaitų ciklui.

Su kokiais sunkumais susidūrėme?

Na, MOOC problemų ieškoti toli nereikia. Įvairūs tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 % besimokančiųjų savo pasirinkto kurso nepabaigia [4]. Tokių išvadų priėjome ir mes: vos susipažinusių su savo kursais mokinių paklausiau: kas ruošiasi mokytis savo pasirinktą kursą ne tik pamokos metu, bet ir namuose? Rankų buvo miškas. O pasibaigus projektui paklausiau: na, o kas iš tiesų mokėsi namuose? Vos vienas kitas... Pasiteisinimai buvo, kad neturiu laiko, tingėjau ir pan. Viena iš mokinių, manau, gan taikliai apibendrino:

Kad ir kaip buvo įdomu, pati savarankiškai (ne pamokų metu) nesimokiau. Dar ne visai moku mokytis tokiu laisvu stiliumi. Elija

Taip pat mokiniai dažnai kaip minusus įvardijo per daug akademišką stilių ir ilgas nuobodžias įžangas. Nors čia galėčiau apginti: juk paskaitas veda dažniausiai universiteto dėstytojai, o ypač vienuoliktokams, besirenkantiems gyvenimo kelią, manau, naudinga pamatyti, kokiu stiliumi paskaitos vyksta universitetuose.

Žinoma, ne visi kursai yra „žvilgantys“, yra ir ne tokių kokybiškų. Neretai mokiniai skundėsi prasta garso ar vaizdo kokybe, praktinių užduočių trūkumu, dėstytojų neišraiškingu kalbėjimo stiliumi. Keletas mokinių pasigedo tiesiog bendravimo ir bendradarbiavimo.

Tai ką visgi reiškia mokytis savarankiškai?

Mintis mokytis savarankiškai nuotoliniu būdu nėra nauja. Praktiškai kiekvienos naujos medijos atsiradimas (radijo, televizoriaus, interneto...) buvo prognozuojamas kaip švietimo revoliucija. Galbūt ir dabar tai dar vienas netikras signalas, tačiau šiuo metu panašu, kad MOOC idėja iš tiesų kažką keičia.

Galiausiai šiuo projektu nenorėjau įrodyti, kad nuotolinis būdas mokytis yra veiksmingas ar neveiksmingas. Vieniems tai puikus mokymosi būdas, o kitiems – taip mokytis tiesiog neįmanoma. Bet juk taip pat ir mokyklos suole! Tačiau jei kalbame apie visą gyvenimą besimokančią visuomenę, tai, manau, privalu žmones supažindinti su esamomis galimybėmis.

Dar keletas mokinių atsiliepimų, (o jie visi buvo labai skirtingi):

Apie save sužinojau, kad iš tikrųjų turiu mažiau kantrybės nei galvojau, kad turiu. Deimantė

Jei norėsiu, žinosiu, kur ieškoti. Gabija

Man mokytis savarankiškai patinka, nes tada žinai, kad tik nuo tavęs priklauso, ar išmoksi (negali prašyti dėstytojo, kad padėtų). Emilis

Buvo įdomu, tik supratau, kad man yra svarbu gyvai bendrauti su žmonėmis kai mokausi, nes tada greičiau suprantu ir įsisavinu informaciją. Gabija

Supratau, kad nemoku susikoncentruoti. Elzė

Supratau, kad taip mokytis visai įdomu ir paprasta. Severija

Mokytis internetu nelabai man. Bent jau man geriau mokytis kai iš tiesų jaučiu, kad reikia tą dalyką išmokti. Gaja

Man patiko toks mokymasis, <...> tikrai buvo įdomu. Reikės tokį mokymąsi pabandyti dažniau. Neda

Ko tikėtis ateityje?

Paskutiniais metais pasirodo daug kursų ne anglakalbėse valstybėse [3]. Lietuvoje pirmąją MOOC platformą atidarė KTU [5], tačiau šiuo metu plėtojama daugiau projektų. Kursai darosi ne tokie masiniai ir ne tokie atviri, kaip pradžioje. Taip pat pastebimas seniau egzistavusių technologijų ir mokymosi principų susimaišymas su MOOC. Pavyzdžiui sunku būtų atsakyti, ar viena žinomiausių mokyklinio turinio mokymosi platformų Khan Academy yra MOOC ar ne. Taip pat daugybė virtualiųjų mokymosi aplinkų, pvz. Moodle.net, ar net lietuvių kalbos mokytojų tarpe populiarus Lituanistų avilys. Ir Pedagogas.lt turi dalį MOOC bruožų: video paskaitos išdėstytos nuosekliai, yra pasitikrinimo testai, pažymėjimai.

Šiuo metu vis daugiau kursų specializuojasi siaurose praktinėse srityse, tačiau iš kitos pusės atsirado galimybė grupuoti kursus, gauti universitetų kreditus ir netgi gauti bakalauro ar magistro diplomą! [6] MOOC platformos nuolat itin keičiasi, taigi sunku numatyti, kokia forma jos nusės švietimo sistemoje. Belieka tik domėtis ir sekti šią tylią švietimo revoliuciją.

 

Šaltiniai:

1. Online Course Report, The 50 Most Popular MOOCs of All Time, https://www.onlinecoursereport.com/the-50-most-popular-moocs-of-all-time/
2. Cathy Davidson, What Was the First MOOC?, 2013, https://www.hastac.org/blogs/cathy-davidson/2013/09/27/what-was-first-mooc
3. Online Course Report, State of the MOOC 2017: A Year of Privatized and Open Education Growth, 2017, https://www.onlinecoursereport.com/state-of-the-mooc-report/
4. Deb Peterson, The Pros and Cons of MOOCS, 2017, https://www.thoughtco.com/the-pros-and-cons-of-moocs-31030
5. Pirmasis Lietuvoje masinis atviras internetinis kursas „Informacinės technologijos“ (MOOC), 2014, http://2017.ktu.edu/lt/ivykis/pirmasis-lietuvoje-masinis-atviras-internetinis-kursas-informacines-technologijos-mooc
6. Online Course Report , State of the MOOC 2016: A Year of Massive Landscape Change For Massive Open Online Courses, 2016, https://www.onlinecoursereport.com/state-of-the-mooc-2016-a-year-of-massive-landscape-change-for-massive-open-online-courses/

 

Vilniaus Valdorfo mokyklos
informacinių technologijų ir
matematikos mokytojas
Tomas Šiaulys