„Erasmus+“ pamokos apie demokratiškumą

Erasmus+ projektas „Demokratiškumo ugdymas ikimokykliniame ugdyme” keliauja į pabaigą.

Ko išmokome? 

Šiuolaikinė švietimo bendruomenė vis dažniau siekia mokytis viena iš kitos, peržengiant savo šalies ribas. Tarptautiniai projektai tampa ne tik galimybe plėsti akiratį, bet ir stipria paskata kurti modernesnę, į vaiką orientuotą ugdymo(si) aplinką. „Erasmus+“ programa yra vienas iš ryškiausių įrankių, leidžiančių Lietuvos švietimiečiams atrasti, kaip kolegos kitose Europos šalyse sprendžia ugdymo iššūkius. Projektuose dalyvaujantys mokytojai ne tik grįžta į bendruomenes su naujomis idėjomis, bet ir tampa bendruomenės ambasadoriais, perduodančiais žinias vaikams, kolegoms bei tėvams.

Nuo 2024 metų liepos mėnesio Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai” bendruomenė vykdė Erasmus+ projektą „Demokratiškumas ikimokykliniame ugdyme”.

Projekto nr. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000220339, įgyvendinimo laikotarpis 2027-07-01 – 2025-09-30.

Tad besibaigiant projektui norėtume apibendrinti šio projekto rezultatus.

Projekto metu vyko darbo stebėjimo vizitai Lenkijos, Norvegijos bei Ispanijos (Tenerifės) mokyklose, mokytojai taip pat dalyvavo kursuose Portugalijoje. Mokyklos bendruomenė įsitraukė į veiklas, skatinančias demokratiškumą, ugdančias supratimą apie tai, kaip galime ugdyti mažuosius demokratiškus europiečius. 

Apie projekto mobilumus, veiklas ir rezultatus ir kaip mes gilinomės į demokratiją – plačiau

Vizitų metu Lenkijos Goldapo miesto vaikų darželyje pastebėjome, kad demokratinės vertybės čia taikomos kasdienėje veikloje. Labai aiškiai matomas individualumo pripažinimas – kiekvienam vaikui sudaromos sąlygos atskleisti savo gebėjimus ir realizuoti save per pasirenkamas veiklas. Lygybės principas reiškiasi tuo, kad visi vaikai turi vienodas galimybes pasisakyti, rinktis, prisiimti atsakomybę, o jų nuomonė yra vertinama vienodai. Tai ugdo savarankiškumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. 

Norvegijos miesto Karmoy Kopervik mokykloje ypatingas dėmesys, pagarba ir tolerancija skiriama kiekvienam vaikui. Veiklų metų dirba keletas pedagogų, kurie gali skirti laiko ir parodyti dėmesį bei padėti įsijungti į veiklas kiekvienam vaikui, kuris susiduria su sunkumais. Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, nuolat turi padėjėją, kuri visuomet yra šalia ir, esant poreikiui, su vaiku gali dirbti atskirose patalpose, kad vaikui būtų lengviau susikoncentruoti, nurimti.

Mokymasis vyksta per žaidimą ir aktyvias veiklas, skatinančias vaikų smalsumą ir norą mokytis. Mokytojai taiko švelnią adaptaciją, kad perėjimas iš darželio į mokyklą būtų kuo lengvesnis. Mokymosi procesas apima projektinį mokymą(si), kuris leidžia vaikams tyrinėti temas per įvairias praktines užduotis. Taipogi veiklose daug fizinio aktyvumo, nes dauguma užsiėmimų vyksta lauke. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinių įgūdžių ugdymui, pabrėžiama bendradarbiavimo svarba.

Norvegijos išskirtinumo bruožas, kad, nepaisant vaiko amžiaus ar galių, be jokių išskirtinumų poilsio / pertraukų metu, net sunkių judėjimo negalių turintys ugdytiniai laiką leidžia ir aktyviomis veiklomis užsiima lauke. Tam pritaikyta lauko erdvė, o dėl vaikų saugumo priežiūrai skirti pedagogai. Viso vizito metu jautėsi demokratiškas ir atviras mokytojų ir mokinių tarpusavio bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir pagarba. Pastebėjome draugišką atmosferą, kurioje kiekvienas vertinamas, o mokymasis tampa prasmingas ir įtraukiantis.

Darbo stebėsenos Tenerifės mokykloje metu buvo akcentuota, jog stebėjimas yra menas, kurio reikia mokytis ir praktikuoti. Stebėjimo pradžia buvo kiek neįprasta. Nekalbėjome, neuždavinėjome jokių klausimų, nieko nefotografavome, tiesiog stebėjome kasdieninį gyvenimą mokykloje. Vyraujanti tyla ir šnabždesiai grupėje. Vaikai mokosi iš mokytojų, kurios kontroliuoja garsą grupėje. Veiklos vyko ramioje aplinkoje. Čia niekas nerodo nekantrumo. Ugdymas individualus, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir poreikius. Vaikai mokosi gyventi tikrąja to žodžio prasme. Vaikams suteikiama visiška laisvė, tačiau tuo pačiu yra ir tvarka. Tvarka griežta ir suprantama. Viskas orientuota į vaiką ir jo norus, niekas nedaroma per prievartą. Stebėdamos ugdymo procesą supratome, kad savarankiškumo ugdymas ir pagarba vaikui gali būti raktas į sėkmingą individualizuotą ugdymą. 

Ši patirtis parodė, kad demokratijos vertybes būtina diegti nuo mažų dienų – sudarant vaikams erdvę laisvai reikšti save, girdint jų idėjas ir neribojant jų pasirinkimo galima auginti demokratiškas, kūrybingas ir stiprias asmenybes. Demokratijos principai turi tapti ikimokyklinės ugdymo įstaigos  kultūros pagrindu – jie svarbūs ne tik vaikams, bet ir visai bendruomenei.

Ne mažiau svarbi „Erasmus+“ projekto kryptis – tarptautiniai kursai, skirti pedagogų kompetencijų tobulinimui. Portugalijoje vykę mokymai „Communicative skills for European teachers“ suteikė galimybę gilintis į verbalinio ir neverbalinio bendravimo subtilybes, atrasti, kaip kultūriniai skirtumai gali tapti ne barjeru, o tiltu bendravime. Dalyviai įgijo žinių, kurios svarbios ne tik kasdienėje veikloje, dirbant su vaikais, bet ir bendradarbiaujant su kolegomis bei tėvais.

Įgyvendinant šį projektą kilo gražių idėjų. Mokykloje buvo suburta vaikų ambasadorių komanda. Jie susitiko su įstaigos vadovais, diskutavo, teikė pasiūlymus. Tai buvo pirmas žingsnis į tikrąjį demokratijos patyrimą – išgirsti vaikus, leisti jiems kalbėti ir būti rimtai priimtiems. Ambasadorių pasiūlymai atvėrė duris pokyčiams: darželyje dar daugiau dėmesio skiriama savarankiškam vaikų žaidimui, aktyviam laikui lauke. Įsigyta naujų priemonių, kad vaikai turėtų dar daugiau galimybių tyrinėti, sportuoti, kurti, atrasti.

Dar viena įgyvendinta idėja – grupės vėliava. Kiekvienos grupės vaikai su mokytojų pagalba sukūrė savo vėliavą, mažą, bet reikšmingą simbolį, atspindintį bendrystę. Vėliavos tapo nuolatiniu grupių palydovu, jos keliauja į šventes, renginius, primindamos, kad kiekvienas balsas, kiekviena grupė yra svarbi.

Siekdami puoselėti demokratiškumo principus, gegužės 20 dieną surengėme išskirtinę šventę, kurios idėjos autorius ir iniciatorius – priešmokyklinukas, vaikų ambasadorius Tomas. Jo idėja mokyklos kiemą pavertė tikra „sporto arena“ – čia vyko priešmokyklinukų bėgimo varžybos, subūrusios gausų būrį mažųjų sportininkų. Vaikai patys sprendė, kaip vyks sporto varžybos, tarėsi dėl trasos ir kt. 

Tai tik keletas pavyzdžių, kaip vaikai gali tapti tikrais idėjų autoriais ir iniciatoriais. Įsitikinome, kad suteikus jiems erdvės kalbėti ir veikti, jie geba stebinti kūrybiškumu, atsakomybe bei drąsa. Ateityje ir toliau sieksime laikytis demokratiško ugdymo(si) principų, girdėti vaikų balsą, įtraukti juos į sprendimų priėmimą, kurti veiklas, kuriose kiekvienas jaustųsi svarbus. Galime dar daugiau nuveikti: organizuoti vaikų tarybos susitikimus, leisti mažiesiems patiems planuoti dalį dienos veiklų, įtraukti tėvus į bendras diskusijas bei iniciatyvas, stiprinti vaikų savivaldos vaidmenį šventėse ir projektuose. Toks kelias padės auginti ne tik smalsius, kūrybingus, bet ir sąmoningus, bendruomeniškus žmones.

O kur dar šventė bendruomenei, logotipų kūrimas ir kitos veiklos. Apie viską plačiau skaitykite ČIA. 

Svarbu pabrėžti, kad „Erasmus+“ projektai nėra tik kelionės ar užsienio patirtys. Tai investicija į vietos bendruomenę. Grįžę pedagogai dalijasi patirtimi su kolegomis, organizuoja susitikimus, skaito pranešimus, o svarbiausia – pritaiko naujas idėjas kasdieniniame darbe su vaikais. Tokiu būdu projekto nauda pasiekia ne tik dalyvavusius mokytojus, bet ir visą ugdymo įstaigą bei šeimas.

„Erasmus+“ suteikia galimybę išmokti matyti pasaulį plačiau. Šakių ir Gołdapės bendradarbiavimas, tarptautiniai mokytojams skirti kursai bei vizitas į Montessori mokyklą Tenerifėje, lankymasis Norvegijos mokykloje rodo, kad patirtis užsienyje tampa įkvėpimu, kuris praturtina Lietuvos švietimo sistemą. Tokie projektai padeda kurti modernesnę, vaiko poreikiams atvirą ugdymo aplinką, kurioje svarbiausia – pagarba, bendradarbiavimas ir nuolatinis mokymasis.

Straipsnio autorė – Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ direktorės pavaduotoja ugdymui Inga Sorakienė.