Kneipo takeliu – sveikatos link: natūralus vaikų sveikatos stiprinimas taikant S. Kneipo metodiką

Šiais laikais, kai vis daugiau vaikų susiduria su fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos iššūkiais, svarbu nuo mažens ugdyti teisingus įpročius. Todėl mūsų Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Kiškučių“ grupėje 2024–2025 mokslo metais buvo įgyvendintas metinis projektas „Kneipo takeliu – sveikatos link“, kuriame dalyvavo 3–4 metų ugdytiniai.

Projekto tikslas – pagerinti sveikatos ugdymo(si) procesą, plėtojant sveikos gyvensenos ugdymą, integruojant S. Kneipo metodikos elementus: vanduo, judėjimas, sveika mityba, vaistažolės ir gyvenimo harmonija (tvarka).

Numatėme pagrindines veiklos sritis, kuriomis vadovavomės, norėdami tikslingai ir efektyviai pasiekti numatytų tikslų bei išbandandydami sveikatai palankias, ugdymo aplinką ir procesą įvairinančias sveikatinimo veiklas.

Pagrindinės veiklos sritys:

1. Vanduo – „Ne tik smagu, bet ir sveika“ ( žaidimai ir pramogos su vandeniu);
2. Vaistažolės – „Kvapni kelionė į sveikatos pasaulį“ ( pokalbiai apie vaistažoles, jų pažinimas, arbatų degustavimas);
3. Sveika mityba – „Draugystė su vaisias ir daržovėmis“ ( vaisių ir daržovių ragavimas, pažinimas, diskusijos apie sveiką ir nesveiką maistą);
4. Judėjimas – „Judu ir draugą kviečiu“ (pėdučių mankšta, delnų masažas, aktyvi veikla);
5. Gyvenimo tvarka – „Jaučiuosi ramus“ (jogos, atsipalaidavimo, nusiraminimo veiklos).

 

1. Veiklos su vandeniu – „Ne tik smagu, bet ir sveika“

 

Vienas iš svarbių projekto veiklos sričių – įvairios veiklos su vandeniu. Vaikai mokėsi taisyklingai plautis rankas, veidukus. Žaidė su vandeniu, lavindami smulkiąją motoriką, panaudodami įvairius namų apyvokos daiktus: šaukštus, kiaurasamčius, piltuvėlius, laistytuvus ir kt. Eksperimentavo su  vandeniu: pilstė, stebėjo vandens tekėjimą, iš vandens sėmė smulkius daiktus. Turėjome puikią progą susipažinti su šalia esančiu Rėkyvos ežero vandeniu, jį stebėdami, tyrinėdami ir liesdami.

Buvo organizuotos ugdymo veiklos su vandeniu: „Burbulų pūtimas“, „Laivų lenktynės“, „Ledo išdaigos“, „Smėlio ir vandens paslaptys“, „Sužvejok žuvytę“, „Švarios rankytės“.

Šie užsiėmimai ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir turėjo reikšmingos vaikų sveikatai naudos:

• grūdinimas, kontaktas su vandeniu stiprino vaikų organizmą ir padėjo ugdyti švaros, higienos pagrindus;
• sensorinis vystymasis – liečiant vandenį, pajuntant jo šilumą, šaltį, srovę, lavėjo vaikų pojūčiai ir aplinkos pažinimas;
• motorikos ugdymas – pilstydami vandenį iš vieno indo į kitą, vaikai treniravo smulkiąją motoriką, kuri svarbi kalbos vystymuisi;
• emocinis atsipalaidavimas – vandens žaidimai padėjo vaikams atsikratyti įtampos, išreikšti emocijas ir jaustis saugiai.

 

2. Vaistažolių pažinimo veiklos – „Kvapni kelionė į sveikatos pasaulį“

 

Projekto metu didelį dėmesį skyrėme gamtos pažinimui, todėl organizavome vaistažolių pažinimo veiklas, kurios leido vaikams susipažinti su įvairiais augalais, jų savybėmis ir nauda sveikatai.

Buvo organizuotos ugdymo veiklos su vaistažolių pažinimu: „Kas auga vaistažolyne“, „Vaistažolės – ir skanu, ir sveika“, „Kviečiu puodeliui arbatos“.

Vaikai susipažino su vaistažolių įvairove: ramunėlėmis, mėta, melisa, čiobreliu, liepžiedžiais, kmynais ir kitomis žolelėmis. Klausėmės pasakojimų apie žolelių naudingas savybes, kuo jos svarbios. Išsiaiškinome, kad vienos žolelės gali raminti, kitos nuimti skausmą, sumažinti temperatūrą ir kt. Aplankėme savo įstaigos daržą „Sveikuolyną“, kuriame auginame įvairias sveikatai palankias žoleles. Smagu buvo patiems organizuoti draugiškumo akciją „Kviečiu puodeliui arbatos“, kurios metu vaikai savarankiškai rinkosi sau patinkančias kvapu ar spalva žoleles. Ruošėme arbatą, kurią pagardinome citrina ir medumi. Supratome, kad pačių pagaminta arbata yra skaniausia. Pažintis su arbatžolėmis vaikams teikė ne tik sveikatos pagrindų, bet ir lavėjo pojūčiai – tai kvapų, spalvų, tekstūros pažinimas. Taip pat lavinome vaikų :

• gamtos pažinimą – susiejant žoleles su jų augimo vietomis, metų laikais;
• kalbos ugdymą – mokantis naujų žodžių, apibūdinimų („kvapni“, „švelni“, „aitri“ ir kt.);
• bendradarbiavimą – vaikai dalijosi žolelėmis, ruošė arbatą, kartu ragavo, aptarinėjo, kieno arbata skaniausia.

 

3. Sveika mityba – „Draugystė su vaisiais ir daržovėmis“

 

Siekdami ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, projekto metu įgyvendinome veiklų ciklą „Draugystė su vaisiais ir daržovėmis“, kuris skatino vaikus pažinti, paragauti ir pamėgti vaisius ir daržoves. Veiklų metu vaikai susipažino su įvairiais vaisiais ir daržovėmis, įtvirtino jų pavadinimus, uostė, lietė, ragavo, lygino spalvas, reiškė savo nuomones apie skonius.

Buvo organizuotos ugdymo veiklos su sveikos mitybos pagrindais: „Skęsta-neskęsta“, „Vaisių puota lėkštėje“, „Sulčių degustacija“, „Sveikuolių desertai“, viktorina „Ką valgyti sveika, o ką nesveika“.

Organizavome vaisių ir daržovių degustacijas, kurių metu kiekvienas vaikas galėjo atrasti savo mėgstamiausią produktą. Kad ragauti vaisius ir daržoves būtų smagiau, kūrėme lėkštėse įvairias kompozicijas – emocijas, gyvūnėlius, vitražus. Tokiu būdu degustacijos buvo ne tik skanios, bet ir kūrybiškos. Veiklų metu vaikai sužinojo ir įtvirtino jau turimas žinias apie vaisių ir daržovių naudą žmogui, kaip vaisiai ir daržovės padeda augti, stiprina imunitetą, gerina savijautą. Na, o kai tenka pačiam pasigaminti sveikuolių deserto iš vaisių, tai skatinti vaikų, kad suvalgytų viską, nereikėjo.

Pažinties su sveiku maistu nauda vaikų sveikatai:

• formavome teigiamus mitybos įpročius – vaikai pradėjo sąmoningiau rinktis vaisius ir daržoves kaip skanų ir naudingą maistą;
• skatinome domėtis maistu – per kūrybines veiklas ir žaidimus vaikai susipažino su tuo, ką valgo;
• lavėjo sensoriniai pojūčiai – skirtingi skoniai, kvapai, tekstūros;
• emocinis ryšys su sveika mityba tapo ne prievole, o linksma ir džiugia patirtimi.

 

4. Judėjimas – „Judu ir draugą kviečiu“ ( pėdučių mankšta, delnų masažas, aktyvi veikla).

 

Vaikų fizinis aktyvumas – neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, ypač ankstyvajame amžiuje. Projekto metu kasdien rūpinomės vaikų judėjimu ne tik per žaidimus ar mankštas, bet ir per specialias pėdučių bei delnų aktyvinimo veiklas.

Buvo organizuotos ugdymo veiklos: „Kojytės kaip rankytės“, „Pėdučių kelionė masažo takeliu“, „Linksmosios mankštelės prie ežero“, „Delnukų masažai“, „Darbštieji pirštukai“.

Rytais vaikai mankštinosi sporto salėje, žadindami savo kūno dalis: kojytes, rankas, pečius, liemenį.

Naudojome Kneipo takelį su skirtingais faktūros paviršiais, kuris natūraliai masažavo pėdas ir stimuliavo kraujotaką. Delnų masažui naudojome gamtinę medžiagą, kurią patys rinkome išvykų už darželio ribų metu ( kaštonus, akmenukus, giles). Taip pat delnukų, pirštukų masažams tiko meninės raiškos veiklos, plastilino minkymas. Skatinome vaikus užsiimti aktyvia veikla ne tik viduje, bet ir lauke. Žaidėme judriuosius žaidimus, organizavome estafetes, sudarėme galimybes vaikams judėti pagal savo poreikius ir galias.

Judėjimo nauda vaikų sveikatai:

• buvo stiprinama imuninė sistema – aktyvumas lauke, pėdų, delnų, pirštukų mankštelės prisidėjo prie bendros sveikatos stiprinimo;
• gerėjo psichologinė savijauta – judėjimas gerina nuotaiką, mažina stresą ir padeda atsipalaiduoti.

 

5. Gyvenimo tvarka – „Jaučiuosi ramus“ ( jogos, atsipalaidavimo, nusiraminimo veiklos).

 

Greitas gyvenimo tempas veikia ne tik suaugusius, bet ir vaikus – net ir mažieji patiria emocinį nuovargį, įtampą, nerimą. Todėl projekto metu ypatingą dėmesį skyrėme jogos elementams, kvėpavimo pratimams ir nusiraminimo veikloms, kurios padėjo vaikams geriau pažinti savo kūną, emocijas, gamtos garsus.

Buvo organizuotos ugdymo veiklos: „Gamtos garsai‘‘, „Meditacija“, „Atsipalaidavimo pratimai“.

Praktikavome kvėpavimo pratimus, mokėmės įkvėpti „gėlės kvapą“, išpūsti „balioną“ ir pan. Klausėmės ramios muzikos, gamtos garsų: vėjo, jūros, paukščių čiulbėjimo  įrašų. Žaidėme ramybės žaidimus – kai reikia nejudėti, stebėti, klausyti, ką jaučia kūnas. Pasivaikščiojimų gamtoje  metu klausėmės natūralios gamtos garsų, žiūrėdami į banguojantį Rėkyvos ežerą, ramiai medituodavome ir klausydavomės, ką mums šnara bangos.

Nauda vaikų sveikatai: mažėja įtampa ir nerimas, vaikai išmoko nusiraminti, atsipalaiduoti, susikaupti.

Prie „Kiškučių“ grupėje vykdomo projekto „Kneipo takeliu – sveikatos link“ aktyviomis veiklomis įsijungė ir įstaigos logopedė Laura Pladė. Siekiant užtikrinti sklandesnę, sveikesnę vaiko asmenybės ūgtį, puoselėjant emocinę sveikatą bei įgyvendinant gražios kalbos idėjas, ypatingas dėmesys buvo skiriamas ugdymui(si) nuo ankstyvos vaikystės. Pagrindinis prevencinis projekto tikslas – mokytojos, logopedės, šeimų kolegialus bendravimas ir bendradarbiavimas, ieškant efektyvių ir inovatyvių prevencinių darbo būdų, siekiant ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje sumažinti kalbos sutrikimų atsiradimo tikimybę, formuoti sveikus gyvenimo įgūdžius, stiprinti emocinę darną.

Pagrindinis logopedės tikslas projekto metu buvo aktyvinti sakytinę ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą, veikiant komandoje, įtraukiant skaitmeninių technologijų bei alternatyvių ugdymo(si) metodų panaudojimą. Logopedė kartu su mokytoja parinko netradicines ugdymo aplinkas, lauko erdves ir organizavo veiklas taip, kad per pozityvumą būtų siekiama kalbinių įgūdžių rezultatų, vaikų sudominimo kalba kaip komunikacine priemone.

Kiekvieną mokslo metų mėnesį (spalis–gegužė) logopedė Laura, atsižvelgdama į projekte numatytą uždavinį, parinko ir integravo atitinkamas veiklas. Kiekvienas mėnuo – nauja veikla, skirta konkrečiam įgūdžiui ugdyti.

Spalio mėnesį ugdytiniai buvo mokomi taisyklingo kalbinio kvėpavimo. Grupės ir lauko erdvėje vyko veiklos: šiaudelių fiesta, muilo burbulų išdaigos, kamuoliukų įvarčiai, oro pirštinių mankštelės. Lapkričio mėnesį ugdytiniai reguliavo įkvepiamo ir iškvepiamo oro srovę bei stiprumą, iš pasigamintos miltų tešlos formuodami labirintą ir juo pūsdami teniso kamuoliukus.

Gruodžio mėnesį buvo sekama sensorinė pasaka „Vištytė ir gaidelis“, lygiagrečiai aktyvinant sensorinę integraciją: vaikai mokėsi dialoginės kalbos pradmenų, reguliavo balso tembrą, imitavo personažų balsus, lavino smulkiuosius pirštų raumenis, lavino taktilinius pojūčius, lukšteno, ragavo riešutus. Sausio mėnesį buvo organizuojama pramoga sporto salėje „Sporto takeliu su žodžių krepšeliu“ (žaidimai: skalbinių segtukai, gyvatėlė, snaigių šou, žodžių dėlionė). Pramogos metu vaikai derino motorinį judesį ir žodį, ugdė(si) kalbinius gebėjimus.

Vasario mėnesį muzikos salėje buvo surengta viktorina „Sveikas ar nesveikas maistas?“. Panaudojant įvairias interaktyvias užduotis, buvo siekiama plėsti aktyvųjį žodyną, atpažįstant, įvardinant, rūšiuojant, liečiant, ragaujant įvairius maisto produktus. Kovo mėnesį įvyko vaikų „Liežuvėlių kelionė į džiungles“. Atliekant artikuliacinius pratimus, imituojant gyvūnus, buvo stiprinami liežuvio, lūpų raumenys.

Balandžio mėnuo buvo skirtas tarptautinei Triukšmo dienai paminėti. Vaikai žaidė žaidimą „Pasikvieskime tylą“ – mokėsi ištylėti atitinkamą laiką, įsiklausė ir atskyrė įvairius aplinkos ir buities garsus. Tokiu būdu aktyviai ugdė(si) girdimąjį suvokimą, plėtė žodyną objektų pavadinimais. Gegužės mėnesį lauko erdvėse buvo organizuojami patirtiniai eksperimentai su vandeniu: lašelių judesių imitacija; lašelių paslaptys; kiek telpa lašų į šaukštą ir šaukštelį; kokie lašeliai skęsta, kokie – ne; rūgštūs ir saldūs lašeliai. Vaikai įgijo patirtinių žinių, patyrė džiugias emocijas, lavino skonio receptorius.

Organizuotos veiklos buvo itin naudingos – vaikai drąsiau ir aiškiau bendravo, kalbėjo, išmoko įdomių žaidimų, kurie nutiesė kelią į sklandžią ir gražią kalbą.

Dirbant komandoje, bendradarbiaujant, atitinkamai buvo teikiamos įvairios rekomendacijos, asmeniniai patarimai ir ugdytinių šeimoms. Rekomendacijos apėmė įvairias sritis: motorika, imitacija, girdimasis suvokimas, kalbinis kvėpavimas, žodyno plėtimas, kalbos suvokimas.

Projektas „Kneipo takeliu – sveikatos link“ parodė, kad net patys mažiausieji gali būti puikūs sveikos gyvensenos ugdytojai: svarbu jiems sudaryti galimybes tyrinėti, judėti ir mokytis per patirtį. Tikime, kad šie įpročiai lydės juos ir toliau augant.

 

Parengė Šiaulių Rėkyvos progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja Daina Tetereva ir logopedė Laura Pladė.