Mokymai Punsko Kovo 11-osios licėjuje: lietuvybės puoselėjimas per ugdymą ir bendrystę

Gegužės 26–30 dienomis Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro istorijos mokytoja metodininkė Loreta Šedienė ir logopedė metodininkė Laima Žiedienė lankėsi Punsko Kovo 11-osios licėjuje (Lenkija), kur vedė mokymus pagal „Erasmus+“ programą.

Punsko Kovo 11-osios licėjus (9–12 klasės) – vienintelė lietuviška mokykla Lenkijoje, kurioje mokomasi savo gimtąja kalba. Punsko savivaldybėje ugdymas lietuviškai vyksta nuo pat vaikų darželio iki vidurinės mokyklos. Vis dėlto mokytis lietuvių kalba nėra paprasta – dauguma dalykų dėstomi pagal lenkiškus vadovėlius, o mokiniai užduotis atlieka ir žinias įsisavina rašydami lietuviškai sąsiuviniuose. Tik lietuvių kalbos pamokose naudojami vadovėliai gimtąja kalba.

Šio licėjaus bendruomenė deda daug pastangų, kad išlaikytų tautinį tapatumą ir lietuvių kalbos gyvybingumą. Mokytojai skiria ypatingą dėmesį kalbos kultūrai, tautinei savimonei ir vertybių ugdymui. Kaip pažymi licėjaus atstovai, svarbiausia – puoselėti lietuviškas kultūros tradicijas, ugdyti pagarbą savo šaknims, stiprinti identitetą ir kurti ryšį su Lietuva. Lietuviškumo ugdymas čia vyksta įvairiomis formomis: per kalbinį ir etnokultūrinį ugdymą, kūno kultūros veiklas, valstybinių švenčių minėjimą, mokyklos tradicijų palaikymą. Tokia daugialypė veikla skatina mokinius ne tik pažinti, bet ir sąmoningai išlaikyti tautinę tapatybę.

Vizito metu buvo pristatyta  Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro vizija, veiklos sritimis, virtualiai supažindinta su centro ugdymo aplinkomis.

Pedagogės L. Šedienė ir L. Žiedienė vedė temines pamokas: „Lietuvos valdovai“, „Lietuvių kalbos raiškos priemonės“, „Lietuva–Lenkija: istorijos sąsajos ir dabartis“, „Ką aš žinau apie Čiurlionį“, „Darius ir Girėnas: kas man yra didvyriškumas“, „Lietuvos istorijos aspektai XVI amžiuje: Barboros Radvilaitės portretas J. Vaičiūnaitės kūryboje“; viktoriną „Gimtoji kalba – be sienų" ir kt. Pasirinktos pamokų temos orientuotos į Lietuvos kultūros ir istorijos puoselėjimą, daug dėmesio skirta lietuvių kalbos taisyklingumui, meninei kalbinei raiškai.

Pamokų metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose, drąsiai reiškė savo nuomonę, demonstravo kūrybiškumą ir pagarbą lietuviškai kultūrai bei Lietuvos istorijai. Šios pamokos atskleidė, kad net gyvendami už Lietuvos ribų jauni žmonės geba išlaikyti tvirtą ryšį su savo tautinėmis šaknimis.

Šio vizito metu buvo dalijimasi patirtimi, perteikiami kai kurie Lietuvos mokyklos ugdymo ypatumai ir įtraukties momentai, kuriamas tarpkultūrinis dialogas tarp Lietuvos ir Lenkijos lietuvių bendruomenių. Toks projektas stiprina bendruomeniškumo jausmą, leidžia ugdyti pagarbą tautinėms vertybėms ir skatina tolesnį pedagoginį bendradarbiavimą.

Parengė Loreta Šedienė ir Laima Žiedienė.