Mokymosi perkėlimas į praktiką: vaizdo ir žodžio sąveika naudojant fotografijos metodą

Mokytojų profesinis tobulėjimas nėra savitikslis dalykas, tai profesinės veiklos pozityvi kaita, nukreipta į mokinių mokymosi pasiekimų gerėjimą ir jų asmenybės brandą. Aukšta mokytojų kompetencija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas lemia gerus tiek akademinius, tiek neakademinius mokinių pasiekimus (Šedeckytė-Lagunavičienė I., Tumlovskaja J.,  2019). Todėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, orientuotos į žinių įgijimą  ir apsiribojančios jų į(si)vertinimu po mokymosi, šiandien nėra laikomos veiksmingomis.

Mokymasis dažniausiai yra instrumentinis – priemonė pasiekti vienokį ar kitokį tikslą. Todėl pagrindinis mokymosi tikslas yra perkėlimas, kuris įvyksta tuomet, kai mokytojas tai, kas išmokta, pritaiko profesinės veiklos  situacijose. O sėkmingu perkėlimu laikomas toks perkėlimas, kuriuo mokytojas savo pakitusia  veikla padaro teigiamą poveikį mokiniams ir dėl to pasiekiami geresni rezultatai.  

Visi mokymai turėtų būti orientuoti į taikymą, todėl juos kuriant ir/ar juose dalyvaujant privalu galvoti apie mokymosi turinio pritaikymą praktikoje, nes tik tuomet bus kuriamas toks mokymasis, kurį galima prisiminti ir panaudoti. 2022 m. kovo mėnesį dalyvavome Barselonoje (Ispanija) vykusiuose  Erasmus+ projekto mokymuose „Meno terapija: saviraiška ir specialieji poreikiai meniniame ugdyme“. Juose buvo pristatyta daug įvairių mokymo metodų, susijusių su meniniu ugdymu. Vienas iš jų buvo fotografija ir jos panaudojimo galimybės ugdymo procese. 

Šį metodą pritaikėme praktiškai, kai 2023 m. gegužės mėn. Kauno Prano Daunio ugdymo centro mokiniai ir pedagogai prisijungė prie tarptautinio tarpmokyklinio eTwinnings projekto „Meno terapija ugdymo centre“.

Pirmoji šio projekto veikla Centre buvo suskirstyta į kelis etapus.

Pirmajame etape mokiniai mokyklos kieme savo telefonais nufotografavo po vieną pasirinktą objektą. Vieni pasirinko gamtinius (gėlė), kiti – žmogaus sukurtus (lauko muzikos instrumentai, krepšinio aikštelės danga), treti objektą sukūrė patys, sujungdami natūralius objektus su dirbtiniais (žolės stiebelis ant muzikos instrumento).

Antrasis etapas – garsinis ir rašytinis pasirinkto objekto ir paties pasirinkimo motyvų apibūdinimas. Mokiniai turėjo parašyti ir pasakyti, ką ir kodėl pasirinko savo fotografijai. Savo mintis apie pasirinktą objektą mokiniai užrašė lietuviškai, angliškai ir rusiškai – kalbomis, kurių jie mokosi.

Trečiajame etape dailės pamokų metu mokiniai, žiūrėdami į savo pasirinktų objektų fotografijas, piešė tuos pačius objektus pasirinkta technika ir būdais. Vieni mokiniai stengėsi tiksliai atkartoti, ką mato fotografijoje, kiti savo piešiamus objektus papildė ar net keitė jų detales, spalvas, formas.

Ketvirtasis etapas – piešimo patirčių refleksija raštu. Mokiniai vėl trimis kalbomis pasakojo, ką ir kaip piešė, kas ir kodėl skiriasi jų fotografijoje ir piešinyje. 

Penktasis etapas – mokinių darbų ir minčių (refleksijų) viešinimas. Fotografijos, piešiniai, užrašų fragmentai eksponuojami ugdymo centre surengtoje parodoje „Žvilgsnis į mokyklos kiemą“. Jų skaitmeninės versijos yra sudėtos į Padlet bendradarbiavimo erdvę, nuorodos į projektą – į Centro internetinį puslapį.

Kiekvienoje veikloje labai svarbus grįžtamasis ryšys. Šioje projektinėje veikloje tokį ryšį irgi galima gauti, nes visi norintys – ir projekto partneriai, ir Centro bendruomenė, ir projektu susidomėjusi visuomenė – gali apsilankyti virtualioje Padlet aplinkoje ir palikti atsiliepimą paspaudę apatinėje ekrano dalyje esantį pliuso ženklą.

Mokymuose atrastas ir praktikoje išplėtotas fotografijos metodas praturtino mūsų kaip mokytojų profesinę veiklą. Galime teigti, jog pasirinkusios fotografijos metodą ir jį papildžiusios piešimo ir rašymo situacijomis sudarėme sąlygas atsiskleisti mokinių saviraiškai, įgalinome juos išreikšti savo pasirinkimus vaizdu ir žodžiu, apmąstyti, įgarsinti ir aprašyti savo veiklą, pamatyti veiklos rezultatus viešose erdvėse ir gauti tos veiklos grįžtamąjį ryšį.  Vaizdo ir žodžio sąveika pažintinėje veikloje integraliai apjungė mokinių pažintinius, kalbinius ir kūrybinius gebėjimus, leido atidžiau pažvelgti į mokyklos kiemą ir jame atrasti neįtikėtinų ir įdomių dalykų.