Pažintis su emocijomis

Atostogos ir vasara – puikus metas pasikrauti savo patirties lagaminą pozityviomis emocijomis. Deja, artėjantys mokslo metai tiek pedagogus, tiek mokinius dažnai priverčia viską persikrauti papildant įvairesniu patyrimu.

Emocijas galima suprasti įvairiai. Vieni mano, jog emocijos – tai savitas procesas, atspindintis reakciją į vidinius ir aplinkos dirgiklius. Kiti pripažįsta, kad tai fiziologinių, pažintinių, elgesio ypatumų bei aplinkos nulemtas rezultatas. Vis tik, nors emocijas galime suprasti kaip tam tikrą procesą ar rezultatą, neišvengiamai svarbu jas pažinti ir tinkamai valdyti. Deja, valdyti tai, ko nepažįsti, labai sunku. Taigi, susipažinkime su emocijomis.

Šiam tikslui yra puiki priemonė – emocių kortelės. Kiekvienoje kortelėje parašyta emocija ir pavaizduotas ją perteikiantis žmogeliukas. Taigi, kaip šias korteles naudoju aš:

• paduodama kortų kaladę pasakau, jog kiekvienoje kortelėje užrašyta tai, ką žmonės gali jausti skirtingose situacijose
• vaikui apžiūrėjus korteles, paprašau garsiai skaityti kiekvieną kortelę ir į vieną pusę dėti tas korteles, kuriose parašytas emocijas yra kada nors tekę jausti, o į kitą pusę – korteles su emocijomis, kurių nėra tekę jausti; 
• sugrupavus korteles, dar kartą peržiūrime nepasirinktas korteles, jas aptariame ir pereiname prie pasirinktų kortelių;
• ir vėl skaitome pavadinimus, tik šį kartą dėliojame korteles į grupeles – gera jausti ir ne taip gera jausti;
• kiekvieną šių grupelių aptariame, paanalizuojame kas tai per emocija, kada kyla, prisimename situacijas;
• na, o tiek padirbėjus, metas poilsiui – pasirenkame vieną malonią, kitą ne tokią malonią emociją ir sukuriame bendrą emocijas atspindintį piešinį. Kartais papildau sakydama, jog, galbūt, galima nupiešti ir kokią detalę, padedančią pažaboti neigiamą patyrimą.

Dažnai ši užduotis vaikams atrodo kiek varginanti. Reikia skaityti, dėlioti, pasakoti, tačiau ją užbaigiant piešimu, viskas lyg susidėlioja į vietas. Dėl to, ši veikla man visada atrodė naudinga dėl kelių priežasčių:

• laisvė ir kūrybiškumas piešiant;
• daugelį emocijų vaikai atpažįsta, prisimena situacijas, apie kurias gal įprastai ir nebūtų linkę pasakoti. Vis dėlto, dažnai būna sunku paaiškinti ką reiškia viltis, sustingimas, drovumas, sutrikimas;
• grupuojant korteles pagal patirtas ir nepatirtas emocijas, dažnu atveju būna taip, jog lieka labai mažai nepasirinktų kortelių. Eureka! Kiek daug mes patiriame ir viską galime jausti;
• norint atlikti užduotis, reikia perskaityti emocijų pavadinimus, todėl tai puiki galimybė lavinti skaitymo įgūdžius. O kartu ir analizės bei sintezės gebėjimų lavinimas grupuojant ir pergrupuojant korteles.

Vis dėlto, ši veikla labai tinka darželinukams ir pradinukams, tačiau vyresniesiems – deja. Taigi, sugalvojau korteles kiek modifikuoti:

• vietoje vaizduojamo žmogeliuko, vaikui ar suaugusiajam pačiam reikia sukurti ženklą, simbolį, kuris asocijuojasi su įvardinta emocija;
• dirbant grupėje ar poroje, simboliai pristatomi;
• vyksta diskusija su pateiktais ir jūsų papildytais klausimais;
• piešinėlis gali būti papildomas tuo, kas padėtų emociją jausti dažniau, rečiau.

Manau, jog ši veikla labiau tinkama paaugliams ir gali tapti puikiu užsiėmimu klasės valandėlei, geresniam vienas kito pažinimui.

Mano vizijoje – didelis, džiungles vaizduojantis plakatas, kur skirtingi džiunglių gyventojai pasakoja jiems nutikusias istorijas, pagal kurias vaikai piešia emocijas atspindinčius simbolius ir juos „apgyvendina“ džiunglėse.
Taigi, linkiu atradimų geriau pažįstant save ir kitus. O šias ir kitas veiklas rasite Atrandamekartu.lt puslapio skiltyje Dalinamės.

Psichologė
Rūta Mazilauskaitė