Projekto „Erasmus+“ vizitas „Green Village Montessori“ mokykloje Tenerifėje

Keturios Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojos (Raimonda, Silva, Odeta, Valda), vykdančios „Erasmus+“ projektą  „Demokratiškumas ikimokykliniame ugdyme“, vasario 18–20 dienomis dalyvavo darbo stebėjimo veiklose tarptautinėje „Green Village Montessori“ mokykloje.

Ši mokykla įsikūrusi Guamasa rajone San Cristóbal de La Laguna savivaldybėje, esančioje Tenerifės saloje Kanarų salyne (Ispanija). Stažuotės finansuojamos „Erasmus+“ trumpalaikių bendrojo ugdymo institucijų mokinių ir darbuotojų mobilumo programos projekto lėšomis (projekto kodas: Nr. 2024-1-LT01-KA122-SCH-000220339). Šis vizitas suteikė unikalią galimybę stebėti natūralų ugdymo procesą pagal Montessori metodiką ir leido giliau suprasti jos principus bei taikymo galimybes.

Mokytojas pasitiko mokyklos direktorius Omar Medina Alonso, kuris pirmiausia pristatė mokyklos filosofiją, požiūrį į vaiką ir ugdymo gaires. Mokytojos buvo supažindintos su stebėjimo metodais bei principais, kurių pagrindas – objektyvumas, nuolankumas ir pagarba ugdymo procesui.

Stebėjimo filosofija apėmė kelias pagrindines idėjas. Herakleitas teigė, kad viskas keičiasi (Panta Rei principas), todėl stebėdami turime priimti kintančią realybę. Sokrato žodžiai primena, kad turime būti atviri naujoms patirtims ir neprisirišti prie išankstinių nuostatų, o Diogenas akcentavo nuolankumą kaip esminę mokymosi sąlygą. Taip pat buvo akcentuojama budistinė filosofija, kuri pabrėžia savirefleksijos svarbą, ugdančius tylos ir meditacijos laikotarpius.

Montessori metodikos esmė – pagarba vaikui ir jo savarankiškam mokymuisi. Mokytojoms buvo akcentuota, kad stebėjimas yra menas, kurio reikia mokytis ir praktikuoti. Stebėjimo būdai: introspekcija (savirefleksija), tiesioginis ir netiesioginis stebėjimas, kurių metu turime priimti vykstančius procesus be išankstinių vertinimų.

Stebėjimo patirtis: įžvalgos apie ugdymo procesą

Stebėjimo pradžia mums buvo kiek neįprasta. Tyliai sėdėjome klasės gale, nekalbėjome, neuždavinėjome klausimų, nefotografavome – tiesiog stebėjome kasdienį gyvenimą mokykloje. Rytinės veiklos vyko ramioje ir susitelkusioje aplinkoje. Kiekvienas vaikas ugdėsi individualiai, atsižvelgiant į savo gebėjimus ir poreikius. Mokytojai kalbėjo labai tyliai, o vaikai natūraliai perėmė tą patį toną. Jei kuris nors vaikas triukšmavo, jam iš karto primindavo mokyklos taisykles, todėl klasėse vyravo ramybė ir susikaupimas. Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas dalyvautų veikloje pagal savo poreikius ir galimybes. Vieni skaičiavo, kiti tapė, treti tvarkė aplinką, ketvirti mokėsi rašyti kopijuodami raides ir t. t. Mokytojas įsikišdavo tik tada, jei vaikas neturėdavo veiklos, nuobodžiaudavo ar pradėdavo išdykauti. Vaikai buvo savarankiški ir demonstravo aukštus gebėjimus. Pavyzdžiui, 4–5 metų vaikai, naudodamiesi specialiomis priemonėmis, geba sudėti keturženklius skaičius.

Savarankiškumas ir pagarba sau bei kitiems – pagrindinės vertybės, kurias skatina ši ugdymo sistema. Savirūpa taip pat buvo neatsiejama ugdymo dalis – vaikai patys ruošėsi veiklai, susitvarkydavo savo aplinką, nepriklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, 3 metų mergaitė, išpylusi vandenį, nedvejodama atsinešė šluotą ir pati išvalė išlietą skystį. Per tris dienas ne kartą stebėjome panašias situacijas. Vaikai savarankiškai apsirengdavo, pjaustydavo daržoves, dengdavo stalus, rūpinosi ūkio gyvūnais bei atlikdavo kitus darbus. Vyresnieji patys pastatė stoginę ir aptvarą mokyklos fermos augintiniams, ruošė dirvą daržui, sodino ir prižiūrėjo augalus. Taip pat patys vaikai spręsdavo, ką ir kaip nori būti apsirengę, apsiavę. Svarbiausia, kad tai, ką daro vaikas, netrukdytų kitiems.

Pasibaigus rytinėms veikloms, vaikai leisdavo laiką lauke, kur galėjo žaisti gamtos apsuptyje: laipioti medžiais, ropoti žolėje, lakstyti, kasti tunelius, šokti ir t.t.. Poilsio laikas buvo skirtas mažiausiems – jie miegodavo tiek, kiek jiems reikėdavo, tuo tarpu vyresnieji toliau dalyvaudavo ugdymo procese. Po pogulio visi vėl keliaudavo į kiemą – taip subalansuojamas ramios ir aktyvios veiklos laikas.

Asmeninės įžvalgos

Raimonda. Ši mokykla ir jos filosofija man paliko didžiulį įspūdį. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo programose dažnai akcentuojamas individualus ugdymas, tačiau neaišku, kaip jis realiai turėtų būti įgyvendinamas. Grupėse, kuriose daug vaikų, vyrauja triukšmas, dirba tik vienas pedagogas, todėl sudėtinga skirti dėmesį kiekvienam vaikui, skatinti jų susikaupimą, savarankiškumą ir gebėjimą užbaigti veiklą iki galo, netrukdant kitiems. Mes, siekdami įvairiais būdais sudominti, pradžiuginti ir įtraukti vaiką į ugdymo/si procesą, užmiršome esmę – ugdyti/s ir visapusiškai auginti. Šio stebėjimo metu įgavau daug vertingų idėjų, kurias ketinu pritaikyti savo darbo praktikoje. Stebėdama Montessori mokyklos kasdienybę, supratau, kad savarankiškumo ugdymas ir pagarba vaikui gali būti raktas į sėkmingą individualizuotą ugdymą. Šis mobilumas buvo ne tik profesinė patirtis, bet ir asmeninis augimas – jis leido pažvelgti į ugdymą kitaip, įvertinti jo subtilybes ir suprasti, kad pagarba vaikui, jo individualiam ritmui ir natūraliam smalsumui yra raktas į sėkmingą ir harmoningą ugdymo procesą.

Silva. Patiko vaikų savarankiškas mokymasis, laisvė rinktis veiklas, individualus dėmesys. Tylus mokytojų bendravimas, kad vaikai galėtų susikaupti arba kuo mažiau kalbėti, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo veiksmus. Šviesios erdvės, pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms. Daug įvairių priemonių, medžiagų. Taip pat gyvūnų ūkis, kur vaikai mokosi rūpintis gyvūnais, ugdydami atsakomybę gyvajai gamtai. Trūko lauko veiklų. Tikėjausi daugiau laiko gamtoje ir aktyvių žaidimų. Bendrų grupinių užsiėmimų, kurie leistų vaikams daugiau bendrauti su kitais, ugdyti komandinio darbo įgūdžius.

Odeta. Didžiausia įspūdį paliko tvarka ir tasyklės mokykloje. Mokykla stebima vaizdo kameromis patalpose. Įėjimas į mokyklą griežtai draudžiamas pašaliniams. Jau nuo 2 metų vaikai mokomi raidžių, skaičių, taip pat anglų kalbos. Gimtadieniai švenčiami su vaiko tėvais, močiute, broliais ir sesėmis. Apie vaiką nuo gimimo pasakoja tėvai. Ugdomas savarankiškumas: vaikai šluoja, plauna grindis, spaudžia sultis, pilsto vandenį, valgykloje patys pasidengia stalus pietums (kai vaikai viską susitvarko, mokytoja padėkoja). Aplinka: ant sienų nėra uždėtos nei vienos priemonės ar lipduko, daug gamintų priemonių, klasėje nebuvo nei vienos mašinos ar lėlės (žaislai skirti tik miegui, poilsiui), tik ugdymo/si priemonės. Vaikams suteikiama visiška laisvė, tačiau tuo pačiu yra ir tvarka. Mokytojų pasitikėjimas vaikais. Susikalbėjimas tarp mokytojo ir vaiko. Bandysiu taikyti ugdymo elementus savo darbo praktikoje: kalbėti ir bendrauti tyliai, leisti vaikams būti daugiau atsakingiems.

Valda. Vos įžengus pro duris buvo galima įžvelgti Montessori ir tradicinio darželio vidaus tvarkos skirtumus. Darželio aplinka ypatinga, o grupės mokytojos tam tinkamai pasirengusios. Tvarka griežta ir suprantama. Vaikai mokosi gyventi tikrąja to žodžio prasme. Vaikas skatinamas pradėti mąstyti savarankiškai ir atrasti sprendimus bei būti nepriklausomas. Labiausiai sužavėjo rimtis pirmoje dienos pusėje, čia niekas nerodo nekantrumo. Veiklos vyksta individualiai, mokantis vaikui pavyksta sutelkti dėmesį ir jį išlaikyti vis ilgiau. Grupėse vyrauja tyla ir šnibždesiai,  vaikai mokosi iš mokytojų, kurios šnabždasi ir nuolat kontroliuoja garsą grupėje. Visiška laisvė vaikui. Nuo 2 metų vaikai naudojasi dūžtančiomis stiklinėmis, vandeniu, šluota ar skudurėliu. Viskas orientuota į vaiką ir jo norus, niekas nedaroma per prievartą. Džiaugiuosi įgyta nauja patirtimi, kurios tam tikrus elementus bandysiu ir pati pritaikyti praktiškai.

Esame motyvuotos į savo pedagoginę praktiką integruoti Montessori metodikos elementus, skatinti vaikus būti savarankiškus, mokyti juos susikaupti, baigti pradėtus darbus ir veikti su pagarba sau bei kitiems. Taip pat svarstome galimybę organizuoti susitikimus su kolegomis, kuriuose dalinsimės įgyta patirtimi ir aptarsime, kaip Montessori metodiką būtų galima pritaikyti mūsų kasdienėje veikloje.

PU mokytoja metodininkė Raimonda Žemaitienė, IU mokytoja metodininkė Odeta Sakalauskienė, IU vyr. mokytojos: Silva Duobienė, Valda Stalioraitytė